rivuliuoti

rivuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. liumpuoti, linguotis (apie žemės sluoksnį): Aja, neik par šitą kemsyną, ba bais rivuliúoja žemė: prasmegsi smegynėj Km. 2. vos sroventi, iš lėto tekėti: Nei kur [v]anduo teka, nei kur stovi – neslaiko: kur rivuliuoja, te ir ieškok Sld. 3. vingiuotis: Čia kiškiai lapę trotina: matai, kaip pėdai rivuliuoja Trgn. 4. prk. suktai, neaiškiai kalbėti: Visą vakarą rivuliavo, ė ką pats mislia, nepasakė Trgn.